2 Corinthians 7
1 Todėl, turėdami šiuos pažadus, brangiai mylimi, apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų, tobulindami šventumą Dievo baimėje.
2 Priimkite mus; mes nenuskriaudėme nei vieno, nesugadinome nei vieno, neapgavome nei vieno.
3 Aš nekalbu to, kad jus pasmerkčiau; nes anksčiau sakiau, kad esate mūsų širdyse, idant su jumis mirtume ir gyventume.
4 Didelė yra mano kalbos drąsa jums, didis mano gyrimasis jumis: aš esu pripildytas paguodos, aš be galo džiaugsmingas visame mūsų suspaudime.
5 Nes kai atvykome į Makedoniją, mūsų kūnas neturėjo poilsio, bet mes buvome varginami iš visų pusių; išorėje buvo kovos, viduje buvo baimės.
6 Tačiau Dievas, kuris paguodžia prislėgtuosius, paguodė mus Tito atvykimu;
7 ir ne tik jo atvykimu, bet ir ta paguoda, kuria jis buvo jumis paguostas, kai jis papasakojo mums apie jūsų uolų troškimą, jūsų raudojimą, jūsų užsidegimą man; taip, kad aš dar labiau pradžiugau.
8 Nors ir priverčiau jus nuliūsti laišku, nesigailiu, nors ir gailėjausi; nes matau, kad tas pats laiškas jus nuliūdino, nors tai buvo tik kuriam laikui.
9 Dabar džiaugiuosi ne todėl, kad buvote nuliūdinti, bet kad liūdėjote link atgailos; nes jūs buvote nuliūdę dievotu būdu, kad per mus niekuo nepatirtumėte žalos.
10 Nes dievotas liūdesys gamina atgailą į išgelbėjimą, dėl ko nereikia gailėtis; bet pasaulio liūdesys gamina mirtį.
11 Nes tai, kad jūs liūdėjote dievotai, štai kokį susirūpinimą pagamino jumyse, taip, kokį teisinimąsi, taip, kokį pasipiktinimą, taip, kokią baimę, taip, kokį stiprų troškimą, taip, kokį uolumą, taip, kokį kerštą! Visuose dalykuose jūs pasirodėte švarūs šiame reikale.
12 Todėl, nors jums parašiau, to nepadariau dėl to, kuris padarė skriaudą, nei dėl to, kuris kentėjo skriaudą, bet kad jums atsiskleistų mūsų rūpestis jumis Dievo akyse.
13 Todėl mes buvome paguosti jūsų paguoda: taip, ir dar labiau džiaugėmės dėl Tito džiaugsmo, nes jo dvasia buvo jūsų visų atgaivinta.
14 Nes jei esu jam kuo nors apie jus pasigyręs, aš nesu sugėdintas; bet kaip mes viską jums teisingai kalbėjome, taip ir mūsų pasigyrimas Tito akivaizdoje pasirodė tiesa.
15 Ir jo vidinis prieraišumas yra jums dar gausesnis, kai jis prisimena jūsų visų paklusnumą, kaip jūs priėmėte jį su baime ir drebėjimu.
16 Todėl džiaugiuosi, kad pasitikiu jumis visame kame.